Jokių atsakymų į šią temą

[Hailey]

Didžiuliame name, skirtingose laiptinėse, gyvena du nepažįstami žmonės: muzikantas ir inžinierius. Inžinierius visą laiką namie kažką konstruoja ir kelia triukšmą, o muzikantas groja. Inžinierius negali pakęsti grojamos muzikos, o muzikas nepakenčia, kad jo „koncertams" trukdo kaimyno grąžtai.

 

Vieną dieną muzikantas, išlipęs iš mašinos, pamatė, kad jam „leidžia" ratą ir pirmą kartą gyvenime ėmėsi jį pakeisti. Tuo tarpu didžiuliame kieme aplink savo automobilį sukosi inžinierius. Pamatęs kaimyno vargą, pasišovė jam padėti. Kaimynai susidraugavo, bet nežinojo, kad tai jie vienas kitą erzina už namų sienų. Susitikę kieme ir visada gražiai pasišnekučiuodavo, o namuose klaikiai nekęsdavo savo „nepažįstamo" kaimyno.

 

Ir štai vieną didžią dieną muzikantas ruošėsi iškilmingam koncertui, o inžinierius, pasiskolinęs iš draugo galingą grąžtą, buvo sumanęs įsirengti naują rozetę sienoje ir gręžė didžiulę skylę... Muzikantas įsijautęs niekada nesikeikiu trimitą iš natų, tuo tarpu inžinierius, pasitelkęs pneumatinę funkciją, atakavo sieną ir svajojo apie naują rozetę. Šiek tiek užsisvajojęs jis netyčia išgręžė sieną kiaurai ir pamatė „priešą" muzikantą, o muzikantas jį. Abudu ieškojo žodžių, bet nežinojo ką sakyti, nes nesuprato draugai jie ar priešai. Kas jie tokie vienas kitam?

 

Jie ir draugai, ir priešai vienu metu, bet ką tai mums sako? Jeigu gali būti priešas, gali būti ir draugas, ir atvirkščiai. Ką reiškia draugas ar priešas? Draugas esi tada, kada vienas kitam daugiau pritari negu nepritari, o priešu tampi, kai imate vienas kitam nepritarti. Draugystė yra neigiama sąvoka, nes į ją įtrauktas įtampos elementas - pritarimas. Užtenka vieno prastesnio pokalbio ir neigiamos mintys ima suktis net apie patį geriausią draugą!

 

Jeigu esi draugas, tu esi šiek tiek supančiotas ir negali elgtis laisvai. Tu jau turi šiokį tokį įsipareigojimą - pritarimo vienas kitam sąlygą, kurios nesilaikant gali tapti priešu - t.y. nepritarti vienas kitam. Tad ar įmanoma draugauti be sampratos apie draugystę?

 

Jeigu nueisite prie ežero ir sakysite „vanduo", atėjęs anglas sakys „water", rusas sakys „voda". Tai kuris dabar teisus, pavadindamas vandenį? Tiesa yra tokia, kad vanduo yra, ir tiek. Jo neįmanoma apibūdinti! Gali ištarti milijoną žodžių apie jį, bet Jūs nežinosite kas tai tokio, jeigu nesate jo matęs, lietęs ar gėręs. Tas pats yra su draugyste ir žmonėmis. Žmonės yra ir tiek. Jie yra ir yra kokie yra, kam ant jų uždėti minčių pančius?

 

Įsivaizduokite... prieina žmogus prie dviračio ir kad spirs dviračiui sakydamas: 
- Ot, trantas! Neskrenda! Taip, jis važiuoja, bet neskrenda! - Ir tada dar kartą spiria, ir dar. 
Kitas žmogus prieina prie jo ir sako: 
- Ei, žmogau, čia gi dviratis! Jis tik važiuoja, jis niekada neskraido!
- O! - sušunka žmogus. - Dabar aš suprantu, čia juk yra tai, kas yra, ir nieko daugiau. Aš tik buvau išsigalvojęs, kad jis gali skristi, - ir jo pykčiai baigiasi.

 

Kiekvieną kartą, kai žmogus galvoja apie kitą ar pyksta, jis bando priversti dviratį skraidyti. Jis būna išsigalvojęs, kad tas žmogus yra kažkas kita, nei jis yra. Žmonės tiesiog yra. Jie yra, kas yra. Jūs juos galite vadinti draugais, priešais, asilais, vandeniu, „water", „voda", širdelėm, bet išties, visi šie pavadinimai reiškia viena ir tą patį - iliuziją apie juos. Nereikia nustoti kalbėti, bet turėkime viduje gilų žinojimą, kad jie tiesiog yra, kas yra, ir nieko daugiau neišsigalvokite. Bus labai lengva gyventi, nes tai yra tikrasis priėmimas žmonių tokių, kokie jie yra.