Prisijungti
Registruotis
Tema yra užrakinta
Puikus žaidėjas puolime, galintis tiek prasiveržti tiek pataikyti iš toli, nestokojantis atletiškumo, tikras kovotojas. Tokias krepšinio ekspertų liaupses dažnai girdime apie naujausią Filadelfijos „76ers“ gynėją Markelle'ą Fultzą.
Fultzui prognozuojama itin šviesi ateitis – jis po kelių metų gali tapti nauju NBA lygos veidu, pasiekti superžvaigždės statusą. Tačiau taip buvo ne visada – Markelle'as savo jaunystėje susidūrė su daug sunkumų bei tik itin sunkaus darbo dėka sugebėjo pasiekti savo svajonę – būti pašauktu pirmuoju numeriu NBA naujokų biržoje.
Fultzas gimė Malboro mieste, Merilendo valstijoje, 20 kilometrų nuo Jungtinių Valstijų sostinės. Dar būdamas vaikas jis pamilo krepšinį, nors jo žaidimas iš pradžių tikrai nebuvo įspūdingas. Būdamas mažas, Markelle'as mėtydavo į krepšį iki pat sutemų, kol jo mama liepdavo jam eiti namo, o kai šiek tiek paaugo, jis keliaudavo po vietines krepšinio aikšteles ieškodamas vis stipresnių žaidėjų.
Pastebėjusi vaikino užsidegimą žaisti krepšinį, Fultzo mama Ebony Fultz nusprendė jį nusiųsti į stipriomis krepšinio tradicijomis pasižyminčią DaMatha katalikų krepšinio mokyklą. Iki Markelle'o ši mokykla į NBA jau buvo išsiuntusi 17 krepšininkų.
Pradžia naujoje mokykloje krepšininkui buvo itin sunki. Besimokydamas dešimtoje klasėje, Fultzas buvo 180 cm ūgio ir labai lieknas.
„Aikštelėje jis atrodė kaip Bembis. Jis buvo aukštas ir itin lieknas, turėjo keistą bėgimo techniką, atrodė, kad vien einant jam skauda kelius. Tada jis dar nebuvo iki galo fiziškai subrendęs“, – kalbėjo buvęs Fultzo treneris Corey McCrae.
Treneriai neįvertino Markelle'o talento ir jis buvo išmestas iš pagrindinės mokyklos komandos bei turėjo žaisti antrojoje JV lygoje.
„Tada vis galvojau, ką padariau ne taip“, – prisimena pats atletas. Ne paslaptis ir tai, kad dabartinis „76ers“ gynėjas iki šiol šią patirtį naudoja kaip motyvacijos šaltinį. Tiesa, likus porai savaičių iki reguliariojo sezono pabaigos, Fultzas buvo pakviestas žaisti pirmoje mokyklos komandoje.
Dar žaisdamas antroje mokyklos komandoje, JV lygoje Markelle'as patraukė Vašingtono universiteto trenerių dėmesį.
„Turbūt pagalvosi, kad aš išprotėjau, bet dabar stebiu vaikiną, žaidžiantį JV lygoje. Ir jei jis dar bent kiek paaugs, jis bus NBA žvaigždė“, – savo vyriausiajam treneriui apie Fultzą pasakojo Vašingtono universiteto komandos trenerio asistentas Raphaelis Chilliousas.
Spartus ūgtelėjimas netrukus ir įvyko. Atletas jau kitais metais užaugo iki 192 centimetrų ūgio ir visus stebino savo meistriškumu puolant krepšį. Tais pačiais metais Fultzas darėsi vis populiaresnis, sėkmingai žaisdamas prieš geriau žinomus savo kartos krepšininkus.
„Kaskart, kai jis žaisdavo prieš aukščiau reitinguojamą krepšininką, atrodė, kad jis tiesiog išbraukia juos iš savo asmeninio sąrašo nugalėdamas, ties kiekvienu vardu uždedamas varnelę“, – prisimena Chilliousas. Po tokio sėkmingo sezono Fultzas patraukė visų garsiųjų NCAA komandų dėmesį, tačiau anksti susiformavusio ryšio su Raphaeliu Chilliousu dėka Markelle'as nusprendė atstovauti Vašingtono universitetui.
Žaidžiant šiame universitete, Fultzui asmeniškai sekėsi puikiai, per rungtynes jis vidutiniškai rinko po 23,2 taško per rungtynes, tačiau jo komanda laimėjo vos 9 rungtynes iš 31 žaistų ir nesugebėjo pasiekti atkrintamųjų etapo. Dėl to kai kurie NBA analitikai kėlė klausimus dėl krepšininko lyderystės savybių, bei svarstė, ar jo statistika nėra išpūsta dėl to, kad jis rungtyniauja su talento stokojančia komanda.
Nepaisant šių klausimų, NBA komandos vis tik buvo labai sudomintos Fultzo potencialo ir birželio 22 dieną atletas pirmuoju NBA naujokų biržos šaukimu buvo pasirinktas Filadelfijos „76ers“ komandos. Nepaisant populiarumo, kurio Markelle'as sulaukia dabar, jis vis tik lieka paprastas ir neužriečia nosies. Prieš naujokų biržą dauguma krepšininkų, kuriems buvo prognozuojami aukšti šaukimai, treniravosi itin aukšto lygio salėse, su brangiausiai apmokamais treneriais. Tuo metu Fultzas treniravosi savo gimtajame miestelyje, kartu su pirmuoju savo mokyklos treneriu bei draugais.
Didelė Markelle`o sėkmės priežastis yra jo mamos pastangos.
„Turėjau daug ką paaukoti, turėjau savo norus palikti antroje vietoje, kad užtikrinčiau, jog jis turi viską, ko jam reikia“, – prisimena atleto mama Ebony. Jai auginti Markelle'ą buvo daug sunkiau ir dėl to, nes jis turėjo augti be tėvo. Tai taip pat veikė kaip motyvacija krepšininkui – atėjus tėvo dienai, šiemet savo „Twitter“ paskyroje Fultzas pasiuntė žinute savo tėvui: „Sveikas „tėti“, padariau tai be tavęs.“
Krepšininkas neslepia, kad yra be galo dėkingas savo mamai už pastangas.
„Ji man yra super moteris. Kai buvau jaunesnis, nesupratau, kaip brangiai kainavo mano mokslai DeMathoje, tačiau dabar suprantu, kiek ji dėl manęs paaukojo. Dėl to negalėjau jos nuvilti, negalėjau vėjais paleisti šios galimybės“, – kalbėjo Markelle'as.
Į viršų
